Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto vardinės auditorijos

• Jono Jablonskio auditorija

Jono Jablonskio auditorija atidaryta 1995 m. rugsėjo 11 d. Idėjos generatorė – prof. dr. Giedrė Čepaitienė. Auditorijos atidarymas skirtas 135-osioms Jono Jablonskio gimimo metinėms. Tai pirmoji vardinė auditorija fakultete.

Jonas Jablonskis (1860–1930) buvo pirmasis specialųjį išsilavinimą turintis kalbininkas, tekstologas, vertėjas. 1903–1904 m. kalbininkas gyveno Šiauliuose, tuometinėje Posadnoja gatvėje (dabar Vytauto gatvė).

Auditorijoje yra freska „Jono Jablonskio nueitas kelias“, 1996 m. Autoriai: Menų fakulteto absolventai Imantas Garbauskas ir Arnoldas Paipolas. Šiuo metu auditorijoje eksponuojama paroda „XX a. Šiauliai ir Jonas Jablonskis“. Parodą parengė Vilma Karinauskienė ir Silva Lengvinaitė.

J. Jablonskis pirmasis pradėjo lietuvių kalbos norminamąjį darbą, parašė ir išleido pirmąją norminamąją lietuvių kalbos gramatiką. 1903–1904 m. kalbininkui buvo lemta gyventi Šiauliuose, tuometinėje Posadnoja gatvėje (dabar Vytauto gatvė).

Gyvendamas Šiauliuose atnaujino bendradarbiavimą su laikraščiu „Varpas“, tęsė Juškų žodyno redagavimą, ėmėsi tvarkyti Žemaitės raštus. Rašydamas žodyną Jonas Jablonskis Šiauliuose lankėsi 1902 m. vasario 17 d. Graži draugystė siejo J. Jablonskį su  Šiaulių šviesuoliais. Jis džiaugėsi jų darbais, o kai galėjo ir padėjo.

Jono Jablonskio auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Jono Krikščiūno-Jovaro auditorija

Jono Krikščiūno – Jovaro auditorija atidaryta 1998 m. rugsėjo 26 d. Idėjos generatorius – prof.  Bronius Prėskienis. Tai antroji vardinė  auditorija.

Jonas Krikščiūnas glaudžiausiai susijęs su Šiauliais ir jų apylinkėmis. Jonas Krikščiūnas (1880–1967) – Jovaras – poetas ilgą  laiką (46 m.) dirbo ir gyveno Šiauliuose.

Auditorijoje yra Bonaventūro Šalčio tapytas Jovaro portretas, auditorijos dizaineris – Andrius Lamauskas.

Jovaras gabeno ir platino uždraustas lietuviškas knygas ir spaudą. Buvo vienas jauniausių Šiaulių rajono knygnešių.

Jis dalyvavo kultūriniame ir politiniame Šiaulių gyvenime: su draugais platino atsišaukimus prieš rusų – japonų karą ir prieš Caro valdžią. Pirmojo Pasaulinio karo metu  ir tarpukario laikotarpiu steigė savišvietos būrelius.

Jono Krikščiūno-Jovaro auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Kanados auditorija

Kanados auditorija atidaryta 2001 m. lapkričio 8 d.  Idėjos generatoriai: doc. dr. Regina Kvašytė ir Latvijos universiteto profesorius Andrėjus Bankavas. Nuo pirmosios auditorijos įsteigimo dienos iki dabar čia kaupiama medžiaga apie Kanadą. Tai trečioji vardinė  auditorija.

Auditorijoje yra fotografija „Peace tower III; Parliament of Canada“, 1998 m. Autorius: Leonard J. Staples. Šiaulių miesto dizaineris Vilius Puronas atidarymo proga sukūrė Kanados auditorijos logotipą – raudoną klevo lapą su lietuviška trispalve.

2005 m. spalio mėn. šioje auditorijoje surengta IV Baltijos šalių Kanados studijų konferencija „Kanada: visuomenė ir individas“. Kanados studijų konferencijos Baltijos šalyse pradėtos rengti 1997 metais – pirmoji įvyko Rygoje. Nuo to laiko paeiliui į Lietuvą, Latviją arba Estiją iš įvairių pasaulio šalių suvažiuoja mokslininkai, tyrinėjantys Kanados visuomeninio gyvenimo apraiškas, jos kultūrą, literatūrą, kalbas. 2005 m. konferencijos vieta pasirinktas jauniausias Lietuvoje Šiaulių universitetas. Šiaulių universiteto „kanadistai“ yra Lietuvos Kanados studijų asociacijos nariai. Ši konferencija išaugo į Kanados savaitę Šiaulių universitete.

Kanados auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Stasio Šalkauskio auditorija

Stasio Šalkauskio auditorija atidaryta 2002 m. Idėjos generatoriai: prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė ir doc. dr. Stasys Šimaitis. Tai ketvirtoji vardinė  auditorija.

Stasys Šalkauskis (1886–1941) – filosofas, pedagogas, tautos ideologas. Jis  mokėsi Šiaulių gimnazijoje.

Auditorijoje yra Stasio Šalkauskio plakatinis portretas, kuris buvo atspausdintas panaudojant jo jaunystės nuotrauką.

Stasio Šalkauskio (1886–1941) asmenybė, jo mokslinė bei pedagoginė veikla – yra Šiaulių pasididžiavimas. Kas dveji metai Lietuvos Kultūros fondo, Šiaulių krašto taryba skiria profesoriaus Stasio Šalkauskio premiją. Tai garbingas apdovanojimas, suteikiamas už kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą ir ugdymą iš Šiaulių krašto kilusiems arba savo veikla bei gyvenimu su Šiaulių kraštu ir Lietuva  susijusiems asmenims. 1991 m. premija teikiama profesoriaus S. Šalkauskio gimimo dieną gegužės 16-ąją. Stasio Šalkauskio premiją gavo šiaulietis filosofas Romualdas Ozolas, o 2003 m. Šiaulių universiteto profesorius Vytautas Sirtautas. Taip pat Šiauliuose yra gatvė, pavadinta S. Šalkauskio garbei.

Stasio Šalkauskio auditorija. Gretos Švedavičiūtės ir Justinos Pocevičiūtės nuotrauka.

• Vladimiro Šilkarskio auditorija

Vladimiro Šilkarskio auditorija atidaryta 2005 m. sausio 6 d. Idėjos generatorius – doc. dr. Stasys Šimaitis. Tai penktoji vardinė  auditorija.

Auditorijoje yra Vladimiro Šilkarskio portretas, nutapytas filosofo jubiliejaus proga. Autorius šiaulietis dailininkas Sigitas Prancutis.

Vladimiro Šilkarskio auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Mariaus Katiliškio auditorija

Mariaus Katiliškio auditorija atidaryta 2005 m. rugsėjo 29 d. Atidarymas skirtas Mariaus Katiliškio 90-ojo gimtadienio metinėms. Idėjos generatoriai: doc. dr. Stasys Tumėnas,  prof. Vitolis Trušys, doc. Laima Liukinevičienė, mecenatas AB „Dolomitas“ direktorius Edmundas Jungbliutas.  Tai šeštoji vardinė  auditorija.

Marius Katiliškis (1914–1980) – iškiliausias Šiaurės Lietuvos prozininkas. Auditorijoje yra mozaikinis M. Katiliškio portretas, kurį sukūrė prof. Vitolis Trušys.

1944 m. buvo paruošęs spaudai apsakymų ir apysakų rinkinį „Seno kareivio sugrįžimas“. Ši knyga išleista 2003 m. Šiauliuose. Jos leidėjas – Šiaulių universiteto doc. Stasys Tumėnas.

Mariaus Katiliškio auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Mecenatų auditorija

Mecenatų auditorija atidaryta 2006 m. gruodžio 1 d. Auditorija atidaryta Humanitarinio fakulteto penkiasdešimtmečio proga. Idėjos generatoriai: doc. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė ir  Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas. Mecenatai: doc. Eleonora Eglė Buivydaitė-Prėskienienė ir prof. dr. Bronius Prėskienis.  Tai septintoji vardinė  auditorija.

Mecenatas – Romos valstybės veikėjas, gyvenęs I a. pr. Kr. Ir buvęs žymus poetų globėjas. Mecenato vardas seniai tapo bendriniu, o mecenatystės reiškinys – svarbia kultūros dalimi.

Auditorijoje yra dailininko Bonaventūro Šalčio tapytas paveikslas, (Mecenatė Eleonora Eglė Buivydaitė-Prėskienienė), dailininko Ričardo Garbačiausko nutapyti paveikslai „Fejerverkas“ (2005) ir  „Pakrantė“ (2001),  dailininko Vlado Vaišvilos kurtas paveikslas „Melnragė“ (1979). (Mecenatas Bronius Prėskienis).  Auditorijoje eksponuojami Humanitarinio fakulteto organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso originalūs prizinių vietų darbai.

Mecenatų auditorija fakultete – didžiausia. Ji skirta  pagerbti mecenatystės idėjai ir visus tuos, kas globoja, remia kultūrą, meną ir mokslą. Humanitarams tai labai artima ir suprantama, nes kultūra reikalauja pasiaukojimo, investicijų, kurios vėliau atsiperka su kaupu.

Mecenatų auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Rusistikos auditorija

Rusistikos auditorija atidaryta 2006 m. gruodžio 18 d. Humanitarinio fakulteto penkiasdešimtmečio proga.  Auditorijos atidarymo iniciatoriai: Užsienio kalbų studijų katedra, idėjos generatoriai: prof. Aloyzas Gudavičius. Tai  aštuntoji vardinė  auditorija.

Auditorijoje yra rusų liaudies pasakų iliustracijos – reprodukcijos, kurias atidarymo proga padovanojo buvusi rusų centro vadovė Valentina Šimkuvienė.

Auditorijoje esančias knygas, vaizdinę medžiagą dovanojo Rusijos ambasada Lietuvoje.

Kalbininkė dr. Janina Misevičienė auditorijai padovanojo nemažai žodynų.

• Literatų auditorija

Literatų auditorija atidaryta 2008 m. rugsėjo 25 d. lietuvių filologijos specialybės  šešiasdešimtmečio proga. Idėjos generatoriai – Literatūros istorijos ir teorijos katedra. Tai devintoji vardinė  auditorija.

Auditorijos pavadinimas artimas Literatūros istorijos ir teorijos katedrai, ji skirta specialiai literatams. Joje vyksta tekstų skaitymai, kursinių ir bakalaurų darbų gynimai.

Auditorijoje yra Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos dovanotas paveikslas, kurį sukūrė Mindaugas Petrulis. Menų fakulteto studentės Ramunės Navickaitės du tapyti paveikslai iš ciklo „Raisto bliuzas“ (1998 m.) bei du Editos Semaškaitės tapyti paveikslai  „Gimtinės natiurmortas“ (1989 m.).

Asist. Danguolės Šakavičiūtės ir studentų klubo Mūzynas iniciatyva suorganizuotas auditorijos atidarymo renginys, kurio metu vyko tekstų skaitymai „Teologinės džiaugsmo estetika ir poetika Antano Maceinos religijos filosofijoje“, šių skaitymų pranešėja buvo doc. dr. Dalia Jakaitė. Tais metais buvo minimos filosofo, pedagogo, visuomenininko, poeto A. Maceinos 100-osios gimimo metinės.

Literatų auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.

• Mauricijaus Griškevičiaus auditorija

Mauricijaus Griškevičiaus auditorija atidaryta 2009 m. gegužės 12 d. Istorijos katedros 10-mečio proga. Atidarymo iniciatoriai – Istorijos katedra. Tai dešimtoji vardinė auditorija.

Mauricijus Griškevičius-Hriškevičius (1801–1864)  istorikas, teisininkas,  publicistas.

Šiaulių Aušros muziejus gavo teisę iš įvairių muziejų turėti skanuotus atvaizdus apie Šiaulius,  jo kraštą. Šie paveikslai yra Griškevičiaus auditorijoje: paveikslo „Laborų dvaro rūmai Šiauliuose“ reprodukcija, 1875 m., autorius: Napoleonas Orda. Rusijos valdžios užsakymu padarytas Šiaulių 1800–1801 m. miesto plano kopija. Auditorijoje taip pat eksponuojami Humanitarinio fakulteto 50-mečio proga iš viso pasaulio siųsti exlibrisai, kurie vaizduoja istorikus arba tai, kas susiję su istorija.

Mauricijaus Griškevičiaus-Hriškevičiaus giminė kilusi nuo Obšrujės dvaro netoli Šeduvos, kitaip vadinamo Hriškevyčia). Jo tėvas Bonaventūra tarnavo Šiaulių ekonomijoje iždininku ir jau gyveno Šiauliuose. Šiaulių bažnyčios krikšto metrikose minima Mauricijaus mama Franciška Volonska iš Šiaulių dvaro.

Dirbdamas Zubovams Šiaulių ekonomijos iždininku, vėliau Šiaulių apskrities teismo advokatu, jis greičiausiai tvarkė ir Šiaulių ekonomijos archyvą.

Mauricijus Hriškevičius pagrindinį savo veikalą Rys historyczny dobr niegdyś stołowych królewskich Ekonomji szawelskiej od jej początku do połowy XIX w. Z zapisem czynów Antoniego Tyzenhauza. Skreślił Maurycy Hryszkiewicz rašė 1850–1859 m. Jo vertė neįkainojama ir kaip originalaus darbo, ir kaip šaltinio.

1922 m. J. Tumas, suredagavęs M. Davainio Silvestravičiaus 1905 m. vertimą į lietuvių kalbą, paskelbė M. Hriškevičiaus Šiaulių karališkos ekonomijos istorijos apybraižą (tik nedidelę dalį viso darbo) „Mūsų senovės“ žurnale.

Mauricijaus Griškevičiaus auditorija. HF dekanato archyvo nuotrauka.

• Signatarų auditorija

Signatarų auditorija atidaryta 2011 m. kovo 8 d.  Iniciatoriai: Humanitarinio fakulteto dekanas prof. Bronius Maskuliūnas, doc. Arūnas Gumuliauskas, idėjos generatorė – doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė. Su Šiauliais susijusi šešių Lietuvos Nepriklausomybės aktų signatarų veikla. Tai vienuoliktoji vardinė  auditorija.

Auditorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimo dovanoti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų veiklos įamžinimo dokumentų kopijos ir nuotraukos.

Šiauliuose istorinės atminties raiška yra silpna. Čia gyvenusių ir dirbusių visuomenės veikėjų vardai menkai atsispindi gatvių ar įstaigų, klubų ar organizacijų pavadinimuose. Norėdama iš dalies užpildyti šią spragą Istorijos katedros lektorė Birutė Kazimiera Salatkienė pasiūlė Signatarų auditorijos pavadinimą.

Su Šiauliais susijusi keturių 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų veikla – Šiaulių gimnaziją baigė Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis ir Jonas Vileišis. Taip pat šešių 1990 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų veikla – Romualdo Ozolo, Algimanto Sėjūno, Virginijaus Kačinsko, Mindaugo Stakvilevičiaus, Kęstučio Lapinsko ir Donato Morkūno (Mindaugas Stakvilevičius ir Donatas Morkūnas – Šiaulių universiteto dėstytojai).

Šiauliuose buvusios Berniukų ir Mergaičių gimnazijos, "Varpo" draugija, suvaidino žymų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo veikloje. Kultūrinis Šiaulių vaidmuo ir aukštojo mokslo institucijų, valstybinio dramos teatro, muziejaus buvimas čia buvo svarbus ir sovietmečiu, ką liudija čia veikusių signatarų skaičius.

Signatarų auditorija. Zenono Ripinskio nuotrauka.