Humanitarinis fakultetas įkurtas 1997 m., reorganizavus Šiaulių pedagoginio instituto Filologijos fakultetą (1948 m. Šiaulių mokytojų institute veikė Lietuvių kalbos skyrius). Fakultete dirba 90 pedagoginių ir mokslo darbuotojų, iš jų 5 profesoriai ar habilituoti daktarai, 34 docentai ar mokslų daktarai.

IŠ FAKULTETO ISTORIJOS

1953 m. atvykus dirbti į Šiaulių mokytojų institutą, fakultetų jame nebuvo. Tiesa, vos įsteigus institutą, jau 1948 m. pirmajame semestre jo tarybai pateikiamas instituto statuto projektas, kuriame kalbama ir apie skyrius, skyrių vedėjus. Projekte minimi skyriai atitiktų dabartinių fakultetų, o jų vedėjai – dabartinių dekanų sampratą. Neteko surasti duomenų, kada statutas buvo patvirtintas ir ar tai buvo apskritai padaryta. Jei jis ir buvo patvirtintas, tai kai kurie projekte numatyti nuostatai nebuvo vykdomi. Niekad institute nebuvo skyrių vedėjų (skyrius suprantant kaip fakultetus, o vedėjus – kaip dekanus).

Pirmą kartą įsteigti fakultetai ir išrinkti dekanai 1956 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, Pedagoginiam institutui pradėjus jau trečiuosius mokslo metus. Tada atsirado du fakultetai: 1) Kalbų ir literatūros, 2) Fizikos ir matematikos. Nežinau, kodėl anksčiau jie nebuvo įsteigti. Juk pagal tuometines instrukcijas leista organizuoti fakultetus, jeigu viena arba artimos specialybės turi ne mažiau kaip 200 studentų stacionare. Jau 1954 m. į Pedagoginio instituto lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir literatūros pirmuosius kursus priimta po 75 studentus, o Mokytojų instituto šių specialybių antruosiuose kursuose mokėsi apie 100 studentų. Matyt, nenorėta (o gal nebuvo galima), "sudėti į tą patį katilą" mokytojų ir pedagoginio instituto studentų kontingento. Norėtųsi detaliau priminti pirmųjų fakultetų įsteigimo istoriją. 1956 m. lapkričio mėnesį per instituto tarybos posėdį jos nariai informuojami, jog instituto prašymą įsteigti du fakultetus TSRS Aukštojo mokslo ministerija patenkino tik iš dalies: leido įkurti vieną – Fizikos ir matematikos fakultetą. Per tą posėdį buvo išrinktas jo dekanas. 1956 m. gruodžio 18 d. posėdžio darbotvarkėje atsiranda klausimas: Lietuvių kalbos ir literatūros bei rusų kalbos ir literatūros fakultetų dekano rinkimai. Posėdžio pirmininkas nurodė, kad Aukštojo mokslo ministerija skyrė šių fakultetų dekano etatą. Kaip rodo posėdžio protokolas (Šiaulių apskrities archyvas, f.171, ap.1, b.145, l.33-34), Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas B.Prėskienis šioms pareigoms pasiūlė vyr. dėst. (dabar prof.) V.Sirtauto kandidatūrą, motyvuodamas, jog jis turi administracinio darbo patirtį: ilgokai dirbęs Klaipėdos mokytojų instituto Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju. Pasiūlymą parėmus šviesaus atminimo tarybos nariams Aleksandrui Jacikevičiui ir Mykolui Freimanui, absoliučia balsų dauguma (16 "už", 1 "prieš") lietuvių kalbos ir literatūros bei rusų kalbos ir literatūros fakultetų dekanu išrinktas V.Sirtautas. Aš, savaime aišku, ekspromtu, savarankiškai negalėjau pateikti šios kandidatūros. Tada renkamųjų kandidatūros būdavo aptariamos, suderinamos iš anksto. Aš, kaip katedros vedėjas, išreiškiau suderintą nuomonę.

Taigi pirmieji instituto dekanai buvo ne paskirti, kaip kai kas dabar teigia, o išrinkti. Rodos tai buvo pirmieji slapti rinkimai institute. Iki tol asmenys pareigoms užimti buvo skiriami (aš gerai prisimenu, jog 1955 m. buvau paskirtas Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju). Dekanų rinkimo istorija paliudija ir dar vieną tuometinio akademinio gyvenimo reiškinį. Visi trys pretendentai (į Fizikos ir matematikos fakulteto dekano postą balotiravosi du kandidatai) buvo nepartiniai. Vėliau jau buvo taisyklė (tiesa, nerašyta), kad šiuos postus gali užimti tik komunistai. Pirmasis fakulteto pavadinimas buvo ne tik ilgas, gremėzdiškas, bet ir jo daugiskaitinė forma (fakultetų) buvo netiksli. Juk iš tikrųjų buvo tik dvi specialybės, o ne kažkokie du fakultetai. Nežinau, kiek laiko taip buvo vadinamas fakultetas. Bet jau 1957 m. vasario 2 d. tarybos posėdžio protokole nurodyta, kad diskusijoje dalyvavo Kalbų ir literatūros fakulteto dekanas V.Sirtautas.

Naująjį dekaną užgulė didelė administracinio, organizacinio darbo našta. Juk pradžia visada būna sunki. Institute nebuvo dekano darbo tradicijų. Neprisimenu, kur tada buvo dekano kabinetas. Dažnai tekdavo jį matyti net vakarais mokymo dalyje. Jam teko rūpintis tvarkaraščių, studijų (tada vadinamų mokymo) planų sudarymu (nors planai buvo tipiniai, nuleisti "iš aukščiau", tačiau tada aukštoji mokykla dar turėjo galimybių juos koreguoti: sukeisti mokomuosius dalykus vietomis, įtraukti vieną kitą naują discipliną), studentų lankomumu, kontroliuoti dėstytojų darbą. Pirmasis dekanas dirbo trumpai – šiek tiek ilgiau kaip pusmetį. Jis pats teigia, jog administracinių pareigų nemėgęs, labiau rūpėjo mokslinis darbas, todėl pasiprašė atleidžiamas. 1957 m. rugsėjo mėn. Kalbų ir literatūros fakulteto dekanu tampa vyr. dėstytojas, šviesaus atminimo Antanas Paulauskas. Reikia pasakyti, kad šis fakultetas neretai buvo vadinamas Filologijos fakultetu. Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto pirmininkas (vėliau ši institucija buvo pavadinta ministerija, o jos vadovas – ministru) A.Paulauską skiria Kalbų ir literatūros fakulteto dekanu, o po trejų metų jį atleidžia kaip Filologijos fakulteto dekaną (archyvuose atidžiai perskaitęs visus tada Komiteto siunčiamus įsakymus, neradau jokio rašto apie fakulteto pavadinimo pakeitimą). A.Paulauskas dekanu dirbo 1957 – 1960 m.

Nuo 1960 m. rugsėjo mėn. Kalbų ir literatūros (ar Filologijos) fakulteto, kaip savarankiškos institucijos, nebeliko.

Nuo 1958 - 1959 m.m. institute neleista priimti studentų į filologines specialybes. Motyvuota tuo, kad šių specialybių mokytojų jau pakanka, o juos ir toliau rengs Vilniaus pedagoginis institutas, Vilniaus universitetas (mūsų institutui buvo nurodyta rengti specialistus pradžios mokyklai, vaikų lopšeliams ir darželiams ir pagalbinėms mokykloms). Sumažėjo studentų Fizikos ir matematikos fakultete. Ten nuo 1959 - 1960 m. m. nebekomplektuojamas naujas kontingentas. Institute teliko vienas fakultetas. Filologijos fakulteto aukštesnieji kursai buvo perduoti Fizikos ir matematikos fakultetui. Jis buvo pavadintas Fizikos – matematikos – filologijos fakultetu (netapo Filologijos – fizikos – matematikos fakultetu, matyt, todėl, kad fizikos ir matematikos specialybės tada turėjo daugiau studentų nei filologinės specialybės). Instituto vadovybė klibino įvairių institucijų duris, kad vėl būtų atgaivintas filologų rengimas. Man, tuomet dirbusiam Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėju, kartais drauge su instituto vadovais taip pat tekdavo dalyvauti sostinėje posėdžiuose, pasitarimuose. Prisimenu ministerijos kadrų skyriaus viršininkės žodžius, kurie skambėjo maždaug taip: "Aukštojoje pedagoginėje mokykloje turėtų būti rengiami lituanistai". Po tam tikro laiko vėl pradėta priimti į institutą būsimus filologus. Tiesa, "grynųjų" lituanistų nebuvo. 1961 m. leista po vieną akademinę grupę priimti į lietuvių kalbos ir literatūros – muzikos specialybę. Šie specialistai institute buvo rengiami iki 1970 -1971 m. m. pradžios, kuomet minėta specialybė buvo perkelta į Klaipėdą, įsteigus ten ŠPI Klaipėdos fakultetą. Nuo 1962 m. atnaujintas priėmimas į rusų kalbos ir literatūros specialybę. Studentų skaičius leido vėl galvoti apie Filologijos fakulteto atkūrimą. Tai padaryta 1965 m. lapkričio mėn. Jo dekanu tapo vyr. dėst. (dabar prof.) T.Stulpinas. Jis ypač daug dėmesio skyrė naujajai dvigubai specialybei – tokios Lietuvoje dar nebuvo. Pamenu, jis buvo išvykęs į kitus pedagoginius institutus, rengiančius analogiškų specialybių mokytojus. T.Stulpinas dekanu dirbo trejus metus, nes 1968 m. išvyko į aspirantūrą. Vėliau po trejus metus dekanavo vyr. dėst. V.Zaiceva (1968 – 1971) ir doc., vėliau prof. B.Bitinas (1971 – 1974). Ilgiau dekanu buvo doc. (dabar prof.) A.Gudavičius: 1974 – 1983 m. Tiesa, jam dirbant užsienyje, laikinai šias pareigas ėjo vyr. dėst. (dabar doc.) J.Korsakas (1979 – 1981) ir doc. N.Merkienė (1981 – 1982). Ilgiausiai – trylika metų dekane teko dirbti doc. V.Šimkuvienei (1983 – 1996). Ją pakeitė doc. G.Kačiuškienė, kuri sėkmingai ir elegantiškai žavingai dirba ir dabar. Pradėjus į fakultetą priiminėti ir kitų humanitarinio profilio specialybių studentus, fakultetas nuo 1997 m. vadinasi Humanitariniu. Gerb. Dekanė tapo pirmąja fakulteto dekane, kurios darbo biografijoje bus įrašyta: vadovavo dviem fakultetams, kurių vienas buvo ir Šiaulių pedagoginiame institute, kitas jau Universitete.

Prof. Bronius Prėskienis