LPD_2011-2012_m_ m_pavasario_semestras.doc

LAISVAI  PASIRENKAMI MODULIAI 2010–2011 m. m.

ANGLŲ FILOLOGIJOS KATEDRA

FILOSOFIJOS IR ANTROPOLOGIJOS KATEDRA

H120B104    Vizualinė antropologija

Atsakingas dėstytoja asist. Asta Jurevičiūtė

Kurse siekiama supažindinti su vizualinės antropologijos (VA) disciplina. Iš vienos pusės, ją galima apibrėžti kaip vizualinės medžiagos panaudojimą antropologiniame tyrinėjime, iš kitos – kaip vizualinių sistemų ir regimųjų kultūrų studiją. Gvildenti teorijos klausimus, kurie liečia vizualinės kultūros, regimojo pasaulio sisteminimą, vizualinių fenomenų įtraukimą bei įtaką kultūros procesuose. Supažindinti su VA metodais, raida, kryptimis. Analizuojant konkrečius vizualinių sistemų pavyzdžius, pažinti skirtingus kultūrinius modelius aplink bei savo pačių visuomenėje.

Literatūra:

1. Markus Banks and Howard Murphy, ed. Rethinking Visual Anthropology. Yale University Press, 1999.
2. Karl G. Heider. Ethnographic Film. University of Texas Press, 1982.
3. Paul Hockings, ed. Principles of Visual Anthropology. The Hague: Mouton, 2003.
4. Margaret Mead and Rhoda Metraux, ed. The Study of Culture at a Distance. University of Chicago Pres, 1971.
5. James Naremore and Patrick Brantlinger. Modernity and Mass Culture. Indiana and Mass Culture, 1991.
6. Bill Nichols. Representing Reality. Indiana University Press, 1991.

H120B103   XXI a.  kultūros problemos

Atsakingas dėstytojas doc. dr. Stasys Šimaitis

Kurso tikslas-aptarti svarbiausias dabarties kultūros problemas, paaiškinti jų priežastis ir krizines žmogaus situacijas, nurodyti alternatyvių sprendimų galimybę, dvasingumo aktualumą bei filosofijos vaidmenį šiuolaikinėje mąstymo paradigmoje. Pagrindinės temos: Globalinės problemos ir procesai-samprata, modeliavimas klasifikacija;  Klimato pokyčiai-priežastys ir pasekmės; Žmonių nelygybė; Kultūriniai-religiniai skirtumai; Žmogaus visumos sampratos ir reprezentacijos kultūrose; Posūkis į žmogų dabarties globalistikoje; Globalinė sąmonė ir privačių interesų įvairovė; Filosofija ir šiuolaikinė mąstymo paradigma.

Literatūra:

1. Šiuolaikinė filosofija:globalizacijos amžius.-V., 2004;
2. H.Kurnitzky. Necivilizuota civilizacija. V., 2004;
3. D.W.Shenk. Pasaulio dievai. Kaip religijos veikia šiuolaikines visuomenes. Š., 2001;
4. V.F.Šapovalov. Osnovy filosofii. Ot klassiki k sovremennosti. M., 1999;
5. A.A.Oganov,I.S. Hangeldijeva. Teorija  kultury. M., 2003;
6. S.L.Udovin. Globalizacija:semiotičeskije podhody.-M., 2002.

H120B102   Socialinė antropologija

Atsakingas dėstytoja asist. dokt. Deivida Vandzinskaitė

Socialinė antropologija tyrinėja socialinius žmonių gyvensenos, elgsenos ir mąstysenos skirtumus bei panašumus. Kursas supažindina su antropologinių tyrimų metodologija, pagrindinėmis socialinės antropologijos koncepcijomis, apimančiomis klasikines (evoliucinė, difuzinė, istorinio partikuliarizmo, funkcionalistinė, struktūralistinė) bei šiuolaikines (neoevoliucinė, simbolinė interpretatyvinė, posmodernioji, globalozacijos) teorijas. Paskaitose nagrinėjamos socialiai bei kultūriškai nulemtos, giminystės ryšių, etniškumo, lyties, amžiaus sampratos, analizuojama socialiai konstruojamo identiteto raiška bei kaita, nagrinėjama istorinė etnokultūrų,  subkultūrų ir multikultūrų socialinė kilmė.

Literatūra:

1. Marvin Haris.1998. Kultūrinė antropologija. Vilnius: Tvermė.
2. Gendrolis E.1984.  Socialinė ir kultūrinė antropologija. Vilnius: Mintis.
3. McGee, Jon; Warms, Richard (eds.). 1996. Anthropological Theory Mayfield. Pub. Company.
4. Encyclopedia of social and cultural anthropology/Ed. by A. Barnard, J. Spencer . 1996.  London, New York : Routledge.
5. Keesing, Roger. 1998  . Strathern, Andrew (eds.),. Cultural Anthropology. A Contemporary Perspective. Harcourt Brace college Pub.

ISTORIJOS KATEDRA

Pasaulio istorijos paslaptys

Asist. GLOBYS Giedrius

Supažindinsime studentus su įdomiais ir paslaptingiausiais pasaulio istorijos puslapiais nuo seniausiųjų laikų iki šiandienos.Suteikiamos žinios paskatins studentus plėsti akiratį, pažinti save, kritiškai vertinti istorijos įvykius ir faktus.

Paskaitų metu bus apžvelgiami įdomiausi ir paslaptingiausi pasaulio istorijos įvykiai: Nefertitės dingimas (1350 m.pr.Kr.), pradingusi tauta, Cezario mirtis, Popiežius moteris, Šartro katedra, Rozenkreiceriai, Velykų salos paslaptys, Kunigaikštytė Tarakanova, Liudoviko XVII likimas, spėliojimai apie Napoleono mirtį, paslaptingoji Aleksandro I mirtis, Katynės skerdynės...

Lekt. dr. SALATKIENĖ Birutė Kazimiera

Kursas skirtas Šiaulių krašto praeičiai pažinti, akcentuojant svarbiausius, įdomiausius, lemtingiausius procesus, įvykius, asmenybes. Jame bandoma sugriauti kai kuriuos istorijos mitus, iškelti istorikų ir visuomenės skirtingai vertinamus faktus ir personalijas, nagrinėjami Šiaulių kaip centro ir periferijos sampratos.

Suteikiamos bendrojo išsilavinimo istorijos žinios, lavinamas kritinis mąstymas, ugdomi mokslinio tyrimo bei tarpdalykinės veiklos gebėjimai, istorijos faktų ir personalijų siejimas su miesto vietomis ir objektais, muziejų ekspozicijomis.

Šiaulių regionas apgyventas prieš 12 tūkstančių metų, čia buvo kuršių, žemgalių ir žemaičių gyventų žemių susidūrimo arealas, kovų su kalavijuočiais ir kryžiuočiais. Ilgą laiką Šiaulių kraštas buvo valstybės pasienio regionas, lietuvių ir latvių. Šiaulių ekonomijos įsteigimas, miestų kūrimasis suformavo savitą ekonominę krašto raidą, sukomplikavo miestiečių ir  ekonomijos administracijos santykius. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Šiauliai tapo lietuvių tautinio atgimimo centru, čia gyveno ir dirbo daug iškilių asmenybių. Miestą niokojo karai, marai ir gaistai, nuolat keitę miesto vaizdą ir gyventojus.

LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA

LITERATŪROS ISTORIJOS IR TEORIJOS KATEDRA

UŽSIENIO KALBŲ STUDIJŲ KATEDRA

Tikslas. Supažindinti studentus su rusų kalbos pagrindais, gramatinėmis kategorijomis, jų raiška. Išmokyti skaityti ir suvokti rusišką tekstą, išugdyti gebėjimą palaikyti pokalbį rusų kalba. Žodyno minimumas 500-1000 žodžių.

Turinys. Rusų kalbos abėcėlė. Raidės ir garsai, jų rašymas ir tarimas. Pokalbių temos: susipažinimas; asmens, tautybės įvardijimas; mano šeima; darbas ir profesija; savijauta; kvietimas į svečius; muziejus; viešbutis; restoranas; metų laikai; orų prognozė; laisvalaikio užsiėmimai ir kt. Tekstų skaitymas: turinio suvokimas, informacijos paieška. Pagrindinės rusų kalbos etiketo formulės.

Literatūra: T.Dorofejeva, M.Lebedeva. Učebnaja gramatika russkogo jazyka: bazovyj kurs. M., 2001. N.A.Mets, N.A.Markina. Russkij? Legko! M., 2009. A.A.Akišina. Elementarnoje obščenije po-russki. M., 2008.

H570B392 Anglų kalba pradedantiesiems I.  (Jocaitė R.)

Pagrindinis tikslas

A1 lygis: supažindinti studentus su anglų k. gramatikos, leksikos, sintaksės pagrindais; suteikti įgūdžių kalbėti ir rašyti asmeninėmis, buitinėmis temomis; gebėti suprasti perskaitytą ar išklausytą paprastą tekstą.

Suteikiamos žinios, gebėjimai ir kompetencijos

Studentai geba suprasti ir vartoti pagrindines gramatikos, leksikos ir sintaksės struktūras ir paprastas frazes; teikti faktinę informaciją apie save ir artimiausią aplinką, klausti, atsakyti į klausimus asmeninėmis, buitinėmis temomis: prisistatyti ir paklausti asmeninės informacijos, apie mokslą, būsimą profesiją; bendrauti parduotuvėje, užsisakyti maistą restorane, rezervuoti vietą viešbutyje, gauti ir suprasti kelionės metu būtiną informaciją; bendrauti telefonu; parašyti sveikinimą, žinutę; pildyti asmeninio pobūdžio formas; suprasti nesudėtingą parašytą/išklausytą tekstą.

Anotacija

Šio kurso tikslas yra supažindinti studentus su pagrindinėmis anglų k. gramatikos, leksikos, sintaksės struktūromis kontekste. Studentai atpažįsta ir vartoja paprastus posakius ir frazes, rengia monologus ir dialogus asmeninio ir kasdienio gyvenimo temomis, įsisavina neformalaus bendravimo principus, skaito nesudėtingus tekstus ir jų pagrindu rengia trumpus pristatymus, teikia raštu asmeninio pobūdžio informaciją (pildo anketas).

Laboratorinių ir praktinių užsiėmimų turinys

Užsiėmimų metu studentai imituoja kasdienio bendravimo situacijas ir konstruoja dialogus ir monologus, skaito ir klauso trumpus nesudėtingus tekstus (skelbimus, žinutes) ir jų pagrindu rengia pristatymus.

Mokymo(si) metodai

Interaktyvūs (darbas porose), komunikaciniai (pokalbis), individualūs ir grupiniai projektai.

Temos:

• Susipažinimas, atsisveikinimas, kreipimasis
• Informacija apie save
• Būsima profesija, darbas
• Mokslas
• Parduotuvėje
• Restorane
• Viešbutyje
• Transportas kelionėje
• Pokalbis telefonu

H570B911 Anglų kalba pradedantiesiems II.  (Jocaitė R.)

Pagrindinis tikslas

A2 lygis: supažindinti studentus su sudėtingesnėmis gramatikos, leksikos ir sintaksės struktūromis; suteikti įgūdžių kalbėti, dalyvauti pokalbyje, keistis informacija žinomomis kasdienėmis, darbo, mokslo, laisvalaikio temomis; gebėti parašyti asmeninį ir dalykinį tekstą vartodami atitinkams kalbos priemones; suprasti perskaitytą ar išklausytą nesudėtingą tekstą.

Suteikiamos žinios, gebėjimai ir kompetencijos

Studentai taisyklingai vartoja pagrindinį žodyną ir sintaksės struktūras; geba nuosekliai dėstyti mintis, tiesiogiai, nesudėtingais sakiniais pristatyti ir apibūdinti pažįstamas situacijas, įvykius, planus kasdienėmis, darbo, mokslo, laisvalaikio ir pan. temomis; skiria ir parenka tinkamas formalaus/neformalaus bendravimo kalbines priemones; geba pradėti, palaikyti, baigti pokalbį; išsakyti norus, paklausti nuomonės, siūlyti, prašyti, palyginti, susitarti; geba parašyti asmeninio pobūdžio laišką, žinutę ir dalykinio pobūdžio tekstą (CV, darbo prašymą); geba suprasti perskaitytą/išklausytą tekstą, informaciją susijusius su darbu, jo paieška, kelionėmis, laisvalaikiu ir pan.

Anotacija

Šio kurso tikslas yra plėsti žodyną ir lavinti kalbėjimo, rašymo, skaitymo, klausymo įgūdžius. Studentai geba dalyvauti ir palaikyti pokalbį numatytose savarbiausiose kasdienio gyvenimo situacijose susijusiose su darbu, mokslu, kelionėmis, laisvalaikiu ir pan. veiklomis; žino ir skiria formalaus/neformalaus bendravimo kalbines priemones ir geba pasirinkti tinkamas; geba rišliai paprastomis kalbos priemonėmis papasakoti apie artimiausią aplinką, patirtį, veiklą, tinkamai išreikšti poreikius; žino asmeninio/dalykinio teksto rašymo skirtumus ir geba vartoti tinkamas kalbos priemones; geba suprasti perskaitytą/išklausytą tekstą, informaciją ir glaustai perteikti pagrindines mintis.

Laboratorinių ir praktinių užsiėmimų turinys

Užsiėmimų metu studentai imituoja kasdienio bendravimo situacijas ir konstruoja dialogus ir monologus, skaito ir klauso informacinio pobūdžio tekstus (skelbimus, žinutes) ir jų pagrindu rengia pristatymus.

Mokymo(si) metodai

Interaktyvūs (darbas porose), komunikaciniai (pokalbis), individualūs ir grupiniai projektai.

Temos:

• Laisvalaikis, šventės.
• Ateities planai.
• Formalus-neformalus bendravimas.
• Korespondencija.
• Asmeniniai-dalykiniai laiškai.
• Darbo paieška: CV, prašymas, interviu

Modulis skirtas pradedantiesiems mokytis esperanto kalbos. Išankstinis pasiruošimas tam nereikalingas. Modulio tikslas - formuoti studentams esperanto šnekamosios kalbos įgūdžius, ugdyti gebėjimą skaityti, suvokti, kurti tekstus, susirašinėti su kitų šalių studentais esperanto kalba, supažindinti su originaliąja ir verstine grožine, moksline, periodine literatūra.

Esperanto – planinė, neutrali, pagalbinė kalba. Jos sudarytojas Liudvikas Zamenhofas, gimęs Baltstogėje (dabar Lenkijos teritorija), Lietuvą vadino savo tėvyne. Studentai sužinos autoriaus ir esperanto kalbos sąsajas su Lietuva, gebės bendrauti esperantiškai paprastomis kasdienio gyvenimo temomis. Esperanto kalbos daugiausiai mokomasi Kinijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Esperanto naudinga mokantis kitų kalbų. Šia kalba bendrauja įvairių tautų, skirtingo išsilavinimo žmonės, nuo darbininkų, valstiečių iki Nobelio premijos laureatų.

Literatūra: L. Skūpas. Esperanto kalbos vadovėlis, 2004.
A. Mekys. Esperanto kalbos vadovėlis, 2001.
S. Gaidamavičius. Lietuviški-esperantiški pasikalbėjimai, 2002.
A. Poška. Esperanto raktas, 2003.

H580B470 Švedų kalba I lygis (Swedish)

Tikslas. Ugdyti kalbėjimo, rašymo, skaitymo ir klausymo įgūdžius kasdieninėmis  temomis -   plėsti žodyną, reikšti savo nuomonę švedų kalba.

Turinys. Bendri duomenys apie Švediją (istorinės sąsajos su Lietuva, valdymo  sistema, švietimas, kultūra) Fonetika.  Temos kalbiniams įgūdžiams ugdyti: prisistatymas, butas, dienotvarkė,  šeima, darbas, transportas, pokalbiai telefonu. Gramatika: daiktavardis, įvardis veiksmažodis. Žodžių tvarka vientisiniame  sakinyje.

Literatūra: Goda Grunder.  Lund, 1990: ŠKC 4 egz.  Svenska utifrån. Svenska institutet, 2001: ŠKC 10 egz. .(+ garso kasetės). På svenska. Svenska institutet, 1997: ŠKC 15 egz. .(+ garso kasetės) Tidningen Sesam.(savaitraštis) ŠKC, Tidningen Vi. (žurnalas) ŠKC. Svensk-rysk ordbok. Stockholm 1994: ŠKC 1egz., Rysk-svensk ordbok. Stockholm 1994: ŠKC 1 egz.

H580B471 Švedų kalba II lygis (Swedish)

Tikslai. Ugdyti kalbėjimo, rašymo, skaitymo ir klausymo įgūdžius kasdieninėmis  temomis -   plėsti žodyną, suteikti žinių apie Švedijos istoriją, geografiją.

Turinys.  Švedijos  kultūra. Trumpa apžvalga. Temos kalbiniams įgūdžiams ugdyti: parduotuvėse, pašte, kirpykloje,  bendravimo kultūra, laisvalaikis. Gramatika: daiktavardis, veiksmažodis, būdvardis, skaitvardis,  prielinksnis. Žodžių tvarka sakinyje.

Literatūra: Goda Grunder.  Lund, 1990: ŠKC 4 egz.  Svenska utifrån. Svenska institutet, 2001: ŠKC 10 egz. .(+ garso kasetės) På svenska. Svenska institutet, 1997: ŠKC 15 egz. .(+ garso kasetės)  Tidningen Sesam.(savaitraštis) ŠKC,  Tidningen Vi. (žurnalas) ŠKC., Svensk-rysk ordbok. Stockholm 1994: ŠKC 1egz., Rysk-svensk ordbok. Stockholm 1994: ŠKC 1 egz.