Kaip rasti
Nuorodos
Infomedis
Į titulinį
|
 |
|
MOKSLAS / Mokslo leidiniai / Filologija / Numeriai / 2008 (13) / Santraukos /
  |
|
SPORTO METAFORA: GRETINAMOJI POLITINIO DISKURSO ANALIZĖ Liudmila Arcimavičienė Pagrindiniai žodžiai: politinis diskursas, konceptualioji metafora, moralės modeliai, gretinamoji analizė. Straipsnio tikslas nustatyti moralės modelius, analizuojant SPORTO konceptualiąją metaforą anglų ir lietuvių kalbų politiniame diskurse. Remtasi analitiniais straipsniais politikos temomis. Jie pasitelkti iš interneto tinklalapių www.politika. lt ir www.economist. com elektroninio archyvo. Straipsniai analizuojami remiantis kognityvinės lingvistikos principais bei kokybiniu analizės metodu (Chilton 2004; Fauconnier 2002; Kövesces 2000, 2005; Lakoff & Johnson 1997, 1999 2002; Turner 1994, 2001), kurie leidžia atskleisti kalbinėje raiškoje (linguistic expressions) glūdinčias konceptualiąsias metaforas. Išanalizavus konceptualiųjų metaforų kalbinę raišką paaiškėjo, kad SPORTO metaforos turinio plano raišką sudaro skirtingi konceptualūs elementai, ir tai lemia politinio diskurso moralės modelius. MORAL GROUN DS OF SPORTS METAPHOR IN POLITICAL DISCOURSE: CROSLINGUISTIC ANALYSIS Liudmila Arcimavičienė Keywords: political discourse, conceptual metaphor, morality models, contrastive analysis. This study aims at analysing SPORTS metaphors that structure the virtual political discourse of two linguistic contexts, i.e. British English and Lithuanian. The material of the present study consists of the analytical articles extracted from the on-line archive of the following websites: www.politika. lt and www.economist. com. The method applied to investigate morality through metaphor is that of qualitative analysis in the theoretical framework of cognitive linguistics (Chilton 2004; Fauconnier 2002; Kövesces 2000, 2005; Lakoff & Johnson 1997, 1999, 2002; Turner 1994, 2001). The language of the collected data was analysed via conceptual metaphor, whereby linguistic metaphorical instances were located and classified according to their representative SOURCE domains. The findings reveal that both English and Lithuanian political discourses are structured through the universal SPORTS metaphor. However, these conceptual systems are different in the entailments that constitute them, which results in different morality models. LIUDMILA ARCIMAVIČIENĖ
KŪNO KALBĄ REIŠKIANČIŲ ŽODŽIŲ IR ŽODŽIŲ JUNGINIŲ VERTIMAS (PAGAL JURGIO KUNČINO ROMANĄ BLANCHISSERIE, ARBA ŽVĖRYNASUŽUPIS) Aina Būdvytytė-Gudienė, Reda Toleikienė Pagrindiniai žodžiai: kūno kalbos vaizdas, originalo tekstas, vertimo tekstas, ekvivalentas. Straipsnyje aptariami tie kūno kalbą nusakantys žodžių ir žodžių junginių vertimo atvejai, kai kinta žodžio ar žodžių junginio kūno kalbos vaizdinis pagrindas; bandoma apibrėžti to kitimo priežastis ir poveikį vertimo kalbos tekstui. Nustatyta, kad lietuvių ir vokiečių kalbose kūno kalbą koduojančių monoleksemų bei polileksemų (laisvųjų žodžių junginių ir frazeologizmų) vertimo sunkumus lemia to leksikos fragmento formaliosios raiškos įvairovė ir semantinės raiškos ypatumai. Versdamas romaną vertėjas pasitelkia formalaus ir dinaminio ekvivalentiškumo strategijas. Atvejai, kai vertėjui pavyksta rasti ekvivalentišką leksinį vienetą, nėra dažni. Nustatyta, kad monoleksemos ir frazeologizmai, reiškiantys neverbalinę elgseną, nėra adekvatūs: monoleksemomis dažniausiai koduojama kūno kalbos vaizdinio visuma, o frazeologizmais kūno kalba detalizuojama. Pavyzdžiai rodo, kad monoleksemos vertimas frazeologizmu praturtina vertimo tekstą papildomais vaizdiniais, o verčiant frazeologizmą monoleksema neverbalinė informacija dažniausiai prarandama. Tai patvirtina ir tie vertimo atvejai, kai frazeologizmas verčiamas monoleksema, nereiškiančia neverbalinės elgsenos. Vertėjas iškreipia originalo kalboje kuriamą neverbalinės elgsenos realybę. Vienu atveju tai lemia skirtingos kalbų sistemos ir neverbalinės elgsenos ypatumai, kitu vertėjo kompetencija ir skirtingų kultūrų pažinimas. TRANSLATION OF WORDS AND WORD COLLOCATIONS EXPRESSING NON-VERBAL BEHAVIOUR (J. KUNČINAS NOVEL BLANCHISSERIE, OR ŽVĖRYNAS UŽUPIS) Aina Būdvytytė-Gudienė, Reda Toleikienė Keywords: body language view, source text, target text, equivalent. The aim of the present article is to discuss those cases of translation of words and word collocations outlining non-verbal behaviour when there is a change in the visual basis of the word or collocation, to try to establish causes of the change and impact on the text of the target language. It was established that in Lithuanian and German languages translation difficulties of monolexemes and polylexemes (free collocations and idioms) encoding the non-verbal behaviour are caused by the variety of formal expression and peculiarities of semantic expression of this segment of lexis. In the translation of the above- mentioned novel, formal and dynamic equivalence strategies are employed by the translator. The cases when the translator succeeds in finding an equivalent lexical unit are not numerous. It was established that monolexemes and idioms expressing the non-verbal behaviour are not adequate in translation: monolexemes are often employed to encode the whole image of the non-verbal behaviour, while idioms show the non-verbal behaviour more in detail. Examples demonstrate that translation of a monolexeme by an idiom enriches the text with additional images, while translation of an idiom by a monolexeme often causes the loss of the non-verbal information. This is also proved by the cases of translation when an idiom is translated by a monolexeme which does not express the non-verbal behaviour. The translator distorts the reality of the non-verbal behaviour created in the source language. In some cases it is caused by the different systems of languages and peculiarities of the non-verbal behaviour, in other cases this can be explained by the lack of the translators competence and knowledge of different cultures. AINA BŪDVYTYTĖ-GUDIENĖ, REDA TOLEIKIENĖ LEKSINĖS MAŠININIO VERTIMO KLAIDOS: BEEKVIVALENČIŲ ŽODŽIŲ VERTIMAS Jurgita Cvilikaitė Pagrindiniai žodžiai: mašininis vertimas, daugiareikšmiškumas, homonimija, realija, lakūna, beekvivalenčiai žodžiai. 2008 m. pradžioje pristatytą internetinę anglų lietuvių kalbų mašininio vertimo programą jau išbandė daug vartotojų, buvo ir esama visokių nuomonių. Straipsnyje pateikiami kai kurie kokybiniai šios programos darbo tyrimo rezultatai, aptariamos svarbesnės problemos. Daugiau dėmesio skirta beekvivalenčių žodžių vertimui. Aptarti terminai realija, lakūna ir beekvivalenčiai žodžiai. Pateikiami argumentai, kodėl pastarasis terminas yra tinkamiausias. Tyrimo rezultatai atskleidė daugialypę automatizuoto beekvivalenčių žodžių vertimo problematiką. Tyrimo pradžioje kelta hipotezė, kad mašininio vertimo kokybė priklauso nuo verčiamo teksto stiliaus, nepasitvirtino. Tam įtakos galėjo turėti programos naudojamas bendro pobūdžio žodynas. Kita vertus, tokius rezultatus reikėtų interpretuoti atsargiai. Gali būti, kad anglų lietuvių kalbų mašininio vertimo sistema nėra gera ir negali identifikuoti skirtingo stiliaus vertimo skirtumų. Mašininio vertimo leksikos klaidų analizė rodo, kad jas lemia įvardijimo reiškiniai: daugiareikšmiškumas, homonimija, įvardijimas žodžių junginiais ir tam tikrų sąvokų neįvardijimas. Vertimo klaidų atsiranda ir dėl žodyno dydžio, jo struktūros, vertimo principo (dažniausiai pažodinis vertimas). Mašininio vertimo leksikos klaidų analizė parodo tik kryptis, kuriomis turėtų būti gerinama programa. Savaime suprantama, beekvivalenčių žodžių vertimas nėra didžiausia programos problema. Anglų lietuvių kalbų mašininio vertimo programą reikia tobulinti: išplėsti žodyną, įtraukti daugiau frazių ir pažymų apie žodžio reikšmių vartosenos sritis; sukurti taisykles, leidžiančias atskirti anglų kalbos homonimus ir parinkti jiems tinkamus lietuvių kalbos atitikmenis. LEXICAL MACHINE TRANSLATION MISTAKES : TRANSLATION OF NON -EQUIVALENT WORDS Jurgita Cvilikaitė Keywords: machine translation, polysemy, homonymy, realia, lacuna, non-equivalent words. The on-line machine translation programme, which was created by Vytautas Magnus University and introduced at the beginning of 2008, translates texts from English into the Lithuanian language. Many users have already tried this programme. It is natural that it is both praised and criticized. The article presents a quality research of this programme. The main problems of the programme are discussed. More attention is paid to the complicated translation of non-equivalent words. Terms realia, lacuna and non-equivalent words are discussed; arguments in favour of the latter term are provided. The research data shows many- sided problems of machine translation of non-equivalent words. The raised hypothesis for the research that machine translation quality depends on the text style was not confirmed. This might have been due to the non-specialized dictionary of the programme. On the other hand, the results of the research should be interpreted with care. It is possible that the English Lithuanian machine translation programme is not good enough so that style translation differences could be identified. The analysis of lexical machine translation mistakes showed that the mistakes are conditioned by ordinary phenomena of nomination: polysemy, homonymy, nomination by multiword units and the lack of nomination. The size and structure of the dictionary, as well as the model of translation (literal translation), also influence the appearance of translation mistakes. The analysis of the mistakes only shows the directions in which the machine translation programme should be improved. The translation of non-equivalent words is obviously not the major problem of the programme. The English Lithuanian machine translation programme has to be improved: additional sense and homonym notations should be added; where possible, rules should be provided; the dictionary should be continuously expanded with new words. JURGITA CVILIKAITĖ MEILĖS KONCEPTUALIZAVIMAS VALTERIO FON DER FOGELVAIDĖS (WALTHER VON DER VOGELWEIDE) MEILĖS LYRIKOJE. KOGNITYVINĖS EMOCIJŲ LINGVISTIKOS PRADMENYS Hans-Harry Drößiger Pagrindiniai žodžiai: konceptualizavimas, emocijos, lyrika, metonimija, somatizmai, vokiečių kalba, Valteris fon der Fogelvaidė (Walther von der Vogelweide), emocijų lingvistika. Straipsnyje nagrinėjamas kalbinės-kognityvinės emocijų raiškos konceptualizavimas vokiečių kalbos ir kultūros kontekste. Nors galima emocijos ir jausmo sąvokas diferencijuoti, straipsnyje kalbama apie emocijas. Analitinės analizės pagrindu laikoma svarbiausia iš vadinamųjų teigiamų emocijų meilė, kuri Valterio fon der Fogelvaidės bene pirmą kartą įvardyta vokiečių lyrikoje apskritai, be to, konceptualizuota tam tikrais kalbiniaiskognityviniais veiksmais. Šio poeto meilės lyrika paveikė visą vokiečių literatūros diskursą nuo XIII a. Pagrindinis kalbinis-kognityvinis konceptualizavimo būdas jo eilėraščiuose yra kūno dalių pavadinimų metoniminiai semantiniai perkėlimai (somatizmai) ir jų kolokacijos. Šis tyrimas gali būti traktuojamas kaip emocijų lingvistikos pradmenys, t. y. kaip nauja kognityvinės lingvistikos pakraipa. ON THE CO NCEPTUALIZATION OF LOVE IN LOVE LYRICS OF WALTHER VON DER VOGELWEIDE. A CONTRIBUTION TO THE SUBSTANTIATION OF COGNITIVELY ORIENTED LINGUISTICS OF EMOTIONS Hans-Harry Drößiger Keywords: conceptualization, emotions, lyrics, metonymy, somatisms, the German language, Walther von der Vogelweide, linguistics of emotions. The article deals with the conceptualization of the linguistic-cognitive expression in the context of the German language and culture. Despite the possible differentiation of the concepts of emotion and love, this paper deals with emotions. On the basis of analytical exploration, love is considered to be the most important of the so-called positive emotions. In the love lyrics by Walther von der Vogelweide, love is not only referred to in the German lyrics presumably for the first time, but it is also conceptualized by certain linguistic-cognitive actions. The love lyrics of Walther von der Vogelweide has influenced the whole of German literary discourse from the 13th century onwards. The principal linguistic-cognitive method of conceptualization in his lyrics is the metonymic semantic transposition (somatism) of body parts and their collocations, which are analyzed on the grounds of the poems by Walther von der Vogelweide. This analysis may be treated as a new direction in linguistics of emotions, i. e. as a new branch of cognitive linguistics. HANS-HARY DRÖSSIGER PADĖTĮ ERDVĖJE REIŠKIANTYS VEIKSMAŽODŽIAI METAFORIZACIJOS PROCESUOSE Violeta Jociuvienė Pagrindiniai žodžiai: konceptualioji metafora, metaforizacija, ištakos sritis, tikslo sritis, padėties veiksmažodžiai stehen, liegen, sitzen. Straipsnyje aptariamas padėtį erdvėje reiškiančių vokiečių kalbos veiksmažodžių stehen (stovėti), liegen (gulėti), sitzen (sėdėti) vaidmuo kuriant kalbines metaforas. Siekiama nustatyti pagrindines metaforines projekcijas iš konkrečios ištakų srities PADĖTIS ERDVĖJE į abstraktesnes tikslines sritis. Aptariamos dažniausios konceptualiosios metaforos, kurių pagrindas konkreti orientacijos erdvėje patirtis. Daroma išvada, kad dažniausiai vokiečių kalboje kaip stovintys arba gulintys daiktai suvokiami kiekio vienetai (skaičius, kaina, kvota, vidurkis stovi / guli). Įvairūs veiksmai ir kalbos vienetai konceptualizuojami kaip stovintys daiktai, jiems priskiriamas vertikalumo požymis, pvz.: susitikimas, konfliktas, pasaulio pirmenybės, kova stovi pirmoje vietoje, kalba, skaitymas ir rašymas, klausimas ir atsakymas stovi. Rečiausiai metaforiškai vartojamas veiksmažodis sitzen. Tokią padėtį užimti gali tik gyvi padarai. Kai šis gebėjimas priskiriamas abstraktams, dažniausiai kalbama apie kažkur giliai slypinčius (pažodžiui iš vok. k. sėdinčius, tupinčius) neigiamus jausmus, pvz.: baimė, pyktis, šokas, kartėlis tupi kažkur giliai. POSITION VERBS IN METAPHO RIZATION PROC ESSES Violeta Jociuvienė Keywords: conceptual metaphor, metaphorization, source domain, farget domain, position verbs stehen, liegen, sitzen. The role of the German position verbs stehen (to stand), liegen (to lie) and sitzen (to sit) in creating linguistic metaphors is analysed in the article. It is sought to define the main metaphorical mappings form the concrete source domain PLACE IN SPACE to the more abstract target domains. Conceptual metahors are provided a special concern the basis of which is a concrete orientation experience in space. The conclusion might be drawn that standing and lying things are most frequently conceived as quantity units in the German language (number, price, quota, average stands/ lies). Different actions and linguistic units are conceptualized as standing things, by attributing a vertical feature to them, e.g. a meeting, conflict, world championship, fight stands in the first place; a language, reading, writing, a question, an answer stands. The verb to sit is rarely used metaphorically. Only living beings can have such a position; this kind of ability is attributed to abstract things, too. It is often spoken about negative feelings (literally from German sitting, squatting), e.g. fear, anger, shock, bitterness sits somewhere deeply. VIOLETA JOCIUVIENĖ ŽMOGAUS PROTO KAIP KOMPIUTERIO METAFORA LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOSE Edita Karaliutė, Lolita Nevidonskienė Pagrindiniai žodžiai: protas, kompiuteris, konceptualioji metafora, proto kaip kompiuterio teorija. Straipsnyje nagrinėjama konceptualioji metafora ŽMOGAUS PROTAS YRA KOMPIUTERIS ir jos raiška lietuvių ir anglų kalbose. Kalbinė metaforinių pasakymų analizė, atlikta remiantis lietuvių ir anglų kalbų tekstynų duomenimis, rodo, kad žinios apie kompiuterį (dažniausiai jo veikimo ypatybes) perkeliamos į žmogaus protinės veiklos sferą, ypač kalbant apie mąstymo ir atminties mechanizmus. Vyrauja metaforą aiškiai eksplikuojantys pasakymai (dažnai palyginimai ar žodžių junginiai, nusakantys kompiuterio vietą galvoje). Tai rodo, kad jų metaforiškumas yra sąmoningai suvokiamas; neretai jiems būdingas naujumas, individualumas. Straipsnyje apžvelgiama kompiuterio metaforos kilmė, siejama su giliai įsišaknijusia mašinos metafora ir XX amžiaus antroje pusėje kognityvinėje psichologijoje dominavusia kompiuterine (angl. computational) proto teorija, kuri, manoma, paskatino kompiuterinių terminų plitimą mokslinėje, o vėliau ir kasdienėje kalboje. Kalbos vartosenos pavyzdžiai rodo, kad metaforiškas proto kaip kompiuterio suvokimas (kaip ir mašinos metafora apskritai) išryškina tokius mechaninius proto aspektus kaip greitis, efektyvumas, tikslumas ir nustumia į šalį jo esmę žmogiškąją prigimtį. THE METAPHO RIZATION OF THE HUMAN MIND AS A CO MPUTER IN LITHUANIAN AND ENGLISH Edita Karaliutė, Lolita Nevidonskienė Keywords: human mind, computer, conceptual metaphor, computational theory of mind. The present paper discusses the conceptual metaphor THE HUMAN MIND IS A COMPUTER and its manifestations in Lithuanian and English. The analysis of metaphoric expressions, based on the data of electronic corpora of the two languages, has revealed that knowledge about a computer (usually its functioning) is mapped on the domain of the human mind, especially to refer to processes of thought and memory. Most expressions are highly explicit (often direct comparisons or phrases with an indication of a computers location in ones head). This shows that their metaphoricity is consciously perceived; they are often of novel, individual character. The paper traces the origin of the computer metaphor, related to the deeply entrenched machine metaphor and the computational theory of mind, dominant in cognitive psychology in the second half of the 20th century, which has presumably induced the spread of computer terms in scientific discource and, later, everyday language. Examples of language use demonstrate that metaphorical understanding of the mind as a computer (as the machine metaphor in general) highlights mechanical aspects of the mind such as speed, efficiency, precision, forcing into background its essence the human nature. EDITA KARALIUTĖ, LOLITA NEVIDONSKIENĖ RIBA TARP ŠIAPUS IR ANAPUS BEI JĄ ŽENKLINANTYS SIMBOLIAI LIETUVIŲ TAUTOSAKOJE IR FRAZEOLOGIJOJE Virginija Masiulionytė Pagrindiniai žodžiai: frazeologija, tautosaka, semiotika, riba, ribos simbolis. Orientacija erdvėje nuo seniausių laikų priklauso prie esminių žmonių potyrių. Paprastai pažįstama, sava erdvė, erdvė, kurioje gyvenama, yra konotuojama teigiamai, o nepažįstama, svetima, laukinė erdvė neigiamai. Remiantis šia pirmine dviejų erdvių skirtybės samprata, šiame pranešime keliama hipotezė, kad lietuvių kultūroje egzistuoja tam tikri pasikartojantys simboliai, ženklinantys ribą tarp savos ir svetimos erdvės. Todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas nustatyti, ar lietuvių tautosakoje ir kalboje (konkrečiai frazeologijoje) galima kalbėti apie ribos simbolius ir ar jie sutampa tautosakiniame ir frazeologiniame pasaulėvaizdžiuose. Šiame pranešime remiamasi Maskvos ir Tartu semiotikos mokyklos atstovo Jurijaus M. Lotmano išplėtota semiotinės erdvės teorija ir dvi erdves skiriančios ribos apibrėžimu. Simbolio sąvoka taip pat pasiskolinta iš Maskvos ir Tartu mokyklos teoretikų: simbolis čia traktuojamas kaip tekstas t. y. kaip baigtinis, sąlyginai uždaras semiotinis konstruktas, galintis išsaugoti, generuoti ir perduoti tam tikrą informaciją. Nagrinėjamame kontekste ribos simboliu vadinamas tekstas, reiškiantis šiapusinę ir anapusinę erdves skiriančią ribą kartu su visomis jos teikiamomis galimybėmis ir pavojais. Atliktas tyrimas leidžia daryti išvadą, kad lietuvių tautosakoje ir frazeologijoje iš tiesų egzistuoja simboliai, aiškiai paženklinantys šiapusinio žmonių ir anapusinio pasaulių sankirtos vietas. Juos sąlygiškai galima suskirstyti į kraštovaizdžio objektus (vanduo, kalnas, akmuo, giria, medis, kelmas, laukas) ir statinius (įskaitant namo dalis) (pirtis, jauja, durys, slenkstis, langas, kaminas, tvora, šulinys, tiltas). Pasakose ribos simboliai dažniausiai ženklina žmonių ir dievybių susitikimo ar susikirtimo vietas arba rodo kelius ir būdus patekti į kitonišką pasaulį. O kalboje jau atsiranda ir kitų dimensijų: gyvenimo ir mirties riba, pražūtis, kartais tiesiog fizinė ar laiko riba, vedybos. Apibendrinant galima būtų teigti, kad minėti ribos simboliai tautosakoje ir kalboje ženklina perėjimą iš vienos erdvės / pasaulio / būsenos / laikotarpio į kitą. THE BORDER BETWEEN THE OWN AN D THE ALIEN SPACE AND THEIR SYMBOLS IN LITHUANIAN FOLKLORE AND PHRASEOLOGY Virginija Masiulionytė Keywords: phrazeology, folklore, semiotics, boundary, symbol of boundary. This research paper examines border marking symbols in Lithuanian folklore and phraseology. The research strategy is based on the semiotics theory developed by Yuri M. Lotman, which states, that human thinking tends to segment the space into the own and the alien, into safe and dangerous and to construct the own world view according to this segmentation. Between these two spaces there lies a border. The carried out study has shown that there are specific symbols in Lithuanian fairy tales that mark the border between the world of human beings and the world of non-human creatures. The border symbols can be divided into two larger groups: (1) landscape objects such as water, mountain, stone, forest, tree, tree stub, field and (2) buildings including their parts: bathhouse, barn, door, sill, window, chimney, fence, well and bridge. There are border places in the fairy tales, where human beings can meet God, Devil and other deities, make their fortune, lose everything or find the way into another (magic) world. The same symbols are components of phraseological units, but the language opens other dimensions of this meaning: the border between life and death, ruination and passing, but also rich possibilities to gain wealth and treasure. Some of these symbols contained in the phraseological units mean simply the physical or temporal border or even marriage as a change in the social and family status. VIRGINIJA MASIULIONYTĖ KALBINIS IR KULTŪRINIS RŪTOS (RUTA GRAVEOLENS) VAIZDAS LENKŲ TRADICIJOJE Ewa Pacłavska Pagrindiniai žodžiai: pasaulio vaizdas kalboje ir kultūroje, etnolingvistika, stereotipai, kognityvinė definicija, konceptualizacija, aspektas. Straipsnio tikslas yra pademonstruoti rūtos (Ruta graveolens) kalbinį ir kultūrinį vaizdą lenkų kalbos tradicijoje. Autorė atstovauja Liublino etnolingvistikos mokyklai, kurios leidžiamas Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas priimamas kaip kognityvinės definicijos modelio realizacija. Autorė analizuoja rūtą kitų augalų fone, rekonstruoja lenkiškai kalbančių žmonių sąmonėje egzistuojantį rūtos konceptą, išskirdama aspektus, pagal kuriuos žmonės suvokia šį augalą: subkategorijas; opozicijas; transformacijas; išvaizdą ir savybes; augimą; sodinimą, priežiūrą; augimo vietą; vartojimą apeigose ir ritualuose; naudojimą namų ūkyje ir medicinoje; ekvivalentus ir simboliką. Lenkų kalbos tradicijoje rūta yra moters augalas, kuris buvo vartojamas tradicinėse apeigose (ypač vestuvių), magijos praktikose (apsisaugoti nuo piktų jėgų, sužadinti meilę) ir medicinoje (ypač nuo akių ligų ir moteriškų negalavimų). Lenkų meilės ir vestuvių dainose rūtos simbolinė reikšmė išplečiama iki metaforos: rūta tekėti pasirengusi mergina. Rūta taip pat yra mirties simbolis ji auginama kapuose. THE LINGUISTIC AND CULTURAL VIEW OF RUE (RUTA GRAVEOLENS) IN THE POLISH LANGUAGE TRADITION Ewa Pacłavska Keywords: linguistic and cultural view of the world, ethnolinguistics, stereotype, cognitive definition, conceptualization, aspect. The article attempts to show the linguistic and cultural view of rue (Ruta graveolens) in the Polish language tradition by means of a cognitive definition. The author is in favour of the ethnolinguistic school of Lublin. The Dictionary of Folk Stereotypes and Symbols serves as a model of applying the cognitive definition. The author situates ruta against a background of plants, reconstructs the view of ruta existing in Polish language- users minds; and reconstructs aspects according to which people perceive this plant subcategorization; collections; oppositions; transformations; look and properties; vegetation; planting, cultivation, harvest; location and localizer; application in magic and rites; application in household and healing; equivalents and symbols. In the Polish language tradition, rue is a womens herb which was used in rites (especially wedding), in magic (to protect against evil powers, to arouse love) and in medicine (especially against eye diseases and womens illnesses). In Polish love and wedding songs, it has extended symbolical meanings based on the metaphor: ruta = maiden ready to get married. Rue is also a symbol of the world of the dead it was planted on graves. EWA PACŁAWSKA VAIKŲ, MOTERŲ IR VYRŲ ELGESYS KAIP PASAULIO KATEGORIZACIJOS ATSKAITOS TAŠKAS (REMIANTIS LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDŽIO MEDŽIAGA) Silvija Papaurėlytė Pagrindiniai žodžiai: kalbos pasaulėvaizdis, kategorizacija, psicholingvistinis eksperimentas. Šio straipsnio tikslas išanalizuoti ir aptarti kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotus tuos atvejus, kai vaikų, moterų ar vyrų elgesys gali būti suvokiamas kaip pasaulio kategorizacijos atskaitos taškas. Dėmesys sutelkiamas į abiejų lyčių atstovams ir vaikams priskiriamų charakterio bruožų specifiką. Rašant straipsnį remtasi pavyzdžiais, kurie rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno. Abstraktų neįmanoma suvokti pojūčių organais. Kalba sutvarko šį iš pirmo žvilgsnio padriką pasaulį, nes pojūčių organams nesuvokiamiems dalykams ji suteikia vardus, atskiria juos vienus nuo kitų. Kalbant apie vaikišką ar moterišką elgesį, dažniausiai verbalizuojami charakterio bruožai, nusakantys santykį su pasauliu ir su kitais žmonėmis. Tekstuose vaikystė dažniau siejama su teigiamai vertinamais dalykais. Visos tos savybės, kurios patikslinamos apibūdinimu vaikiškas, išsiskiria savo natūralumu ir paprastumu. Suaugęs žmogus, turintis tokią ypatybę, bent vienu aspektu yra prilyginamas vaikui, todėl požiūris į jo elgesį gali būti dvejopas: atvirumas ir neapsimestinės emocijos vertinami teigiamai, tačiau yra nemažai atvejų, kai vaikiškos suaugusio žmogaus ypatybės laikomos nukrypimu nuo normos ir smerkiamos arba bent pašiepiamos. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuota, kad vaikai yra naivūs, patiklūs, atlaidūs, paprasti, atviri, smalsūs, pavydūs, moterys švelnios, jausmingos, sentimentalios, rūpestingos, pavydžios. Taigi, moteriai priskiriami specifiniai moteriški būdo bruožai. Čia dominuoja ne jėga, bet intelekto ir jausmų srities fenomenai. Kalbos pasaulėvaizdyje užfiksuotų pastovių moterų elgesio ypatybių visuma, t. y. charakteris, atskleidžia moteris kaip individus, kuriems iš esmės būdingas teigiamas santykis su pasauliu ir kitais žmonėmis. Neaktualizuojama pačios asmenybės santykio su savimi sfera. Vyrams būdingi charakterio bruožai atskleidžia jų požiūrį į save, poreikį nuolatos patvirtinti savo lytinę tapatybę. Čia vyrauja jėgos motyvo nulemtos savybės: cinizmas, žiaurumas, agresyvumas, gyvuliškumas. Tai galima paaiškinti vyriškąją tapatybę nagrinėjančių autorių teiginiais, kad, sprendžiant vien iš kalbos faktų, vyriškumas nėra natūralus, jį reikia įgyti. Be to, nuolatos būtina pasitikrinti ir dar kartą įrodyti savo lytinę tapatybę: ne vien tik kasdieniu elgesiu, bet ir nevengiant radikalių priemonių, paremtų fizine jėga. CHILDRENS, WOMENS AND MENS BEHAVIORAS A STARTING POINT OF WORLD CATEGORIZATION (BASED ON THE DATA OF THE LITHUANIAN WORL DVIEW ) Silvija Papaurėlytė Keywords: language worldview, categorization, psycholinguistic experiment. The aim of the present paper is to analyze and discuss the cases when childrens, womens or mens behavior can be conceived as a starting point of world categorization in the Lithuanian language world-view. Attention is paid to the character features of both sexes and children. The examples are drawn from the Contemporary Lithuanian Language Corpus compiled by Corpus Linguistics Centre in Vytautas Magnus University. It is impossible to conceive abstract things via sensations. The language puts in order, what seems incoherent at first sight: it gives names to inconceivable things as well as distinguishes them. Speaking about childish or female behavior, the characteristic features which describe the relationship between the world and other people are mostly verbalized. In the texts, childhood is more frequently related to positive things. All those features, which are specified with the description childish, stand out for their disengagement and simplicity. An adult who has such features is equated with a child at least in one aspect. Thus the attitude to his/her behavior can be twofold: openness and natural emotions are assessed positively. However, there are many cases when childish features of an adult are meant to be a deviation and are condemned or mocked. In the Lithuanian world-view, it is noticed that children are naïve, trustful, lenient, simple, frank, curious, and envious. Women are tender, sensitive, sentimental, careful, and jealous. Thus a woman is ascribed with peculiar female character features. Here dominates not power but the phenomena of intellect and feelings. The whole of constant features of womens behavior, i.e. character, which is recorded in the language world-view, reveal women as individuals who are inherent with positive relationship with the world and other people. The field of the relation between the personality and oneself is not actualized. The features characteristic to men reveal their attitude to themselves, a need to confirm their sexual identity. The features which are determined by the motive of strength fluctuate, i. e. cynicism, cruelty, aggression, and brutality. This may be explained by means of the arguments of the authors who investigate masculinity, judging by the language facts, masculinity is not natural: it has to be gained. Besides, it is necessary to synchronize and prove your sexual oneness not only by means of everyday behavior but also by not avoiding radical means based on physical force. SILVIJA PAPAURĖLYTĖ ERDVĖS RAIŠKA KALBOJE
Dalė Roikienė
Pagrindiniai žodžiai: deiksė, deiktinė sistema, intrinsinė sistema, trajektorius, landmarkas.
Straipsnyje apžvelgiami būdai, kaip kalboje nusakoma objektų ir procesų vieta erdvėje. Žmogus pirmiausia išmoko nusakyti daiktų vietą erdvėje savo kūno atžvilgiu. Lingvistinė sistema, kuri leidžia kalbėti apie erdvę remiantis kalbėtojo buvimo vieta ir koordinačių ašimis, yra vadinama deiktine sistema. Ši sistema leidžia integruoti pasakymo informaciją į visą kontekstinę informaciją. Rašytiniame diskurse yra du deiktinės situacijos tipai: vidinė, kuri yra susijusi su vaizduojamais objektais, ir išorinė, kuri yra susijusi su realiu pasauliu. Kognityvinėje lingvistikoje buvo išplėstas erdvės posakių tyrinėjimas atkreipiant dėmesį ne tik į atskiro leksinio vieneto reikšmę, bet ir į tai, kaip erdvinės sąvokos susijusios su lingvistine forma ir vartojamos struktūrizuoti erdvei. Holistinė erdvės semantika išskiria septynias universalias erdvės semantikos kategorijas: trajektorių, landmarką, judėjimą, referencijos stuktūrą, sritį, kelią ir kryptį. Minėtosios erdvės semantinės kategorijos turėtų būti universalios. Sunku būtų įsivaizduoti kalbą, kuri galėtų be jų apsieiti: visos kalbos operuoja erdvės ir laiko rėmuose.
STRUCTURING SPACE IN LANGUAGE
Dalė Roikienė
Keywords: deixis, the deictic system, the intrinsic system, the Trajector, the Landmark.
The aim of the present article is to overview some possible approaches to structuring space or, in other words, how entities are located in the world. The first spatial reference a man learned to use was ego. The linguistic system for talking about space relative to a mans egocentric origin and coordinate axes is called the deictic system. This system allows integrating expression information into the whole of contextual information. In written discourse, there are two types of deictic situation: internal, which is related to the entities being described, and external, which is related to the real world. Research in cognitive linguistics has broadened the study of spatial expressions and focussed the analyses not only on the meaning of single lexical items, but also on the way in which spatial concepts are mapped onto a linguistic form and used to structure space. Holistic Spatial Semantics proposes that there exist seven universal spatial semantic categories: Trajector, Landmark, Motion, Frame of Reference, Region, Path and Direction that should be universal in all languages. It is hard to imagine a language which would be able to dispense with them: all languages operate in the spatio- temporal framework. DALĖ ROIKIENĖ GRAMATINĖS METAFO ROS IDEOLOGINIAI POLITINIO TEKSTO MIKROKOMPONENTAI Solveiga Sušinskienė Pagrindiniai žodžiai: gramatinė metafora, nominalizacija, kongruentinis, nekongruentinis, iš dalies substantyvizuotas, visiškai substantyvizuotas. Straipsnyje teigiama, kad svarbūs politinio teksto mikrokomponentai yra siejami su tuo, kaip jis reprezentuoja ateitį. Šios retorinių funkcijų reprezentacijos pasitelkiamos nusakant diskursyvius veiksnius. Dėl integracijos ir minties kondensacijos gramatinės metaforos yra esminiai lingvistinio poveikio komponentai. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti Jungtinių Valstijų prezidentų inauguracinių kalbų semantinius ir struktūrinius gramatinių metaforų požymius. Analizei pasirinktos 20 amžiaus prezidentų inauguracinės kalbos pradedant nuo Teodoro Ruzvelto ir baigiant Džordžu Bušu. Iš viso 56 387 žodžių korpuse rastos 2 035 gramatinės metaforos. Dėl laiko limito inauguracinės kalbos yra glaustos, tad gramatinės metaforos atskleidžia iš anksto sugalvotas sąvokas. Nominalizacijos yra viena iš gramatinės metaforos rūšių. Nominalizacijos traktuojamos kaip proceso metaforizacijos. Procesas suvokiamas ne kaip autonomiška struktūra, bet kaip struktūra, susijusi su proceso dalyviais ir cirkumstantais. Procesai gali būti dviejų formų: kongruentiniai (išreikšti asmenuojamąja veiksmažodžio forma) ir nekongruentiniai (išreikšti nominalizuota veiksmažodžio forma). Ištyrus pavyzdžius paaiškėjo, kad semantiniu požiūriu nominalizuoti procesai yra dviejų kategorijų: iš dalies substantyvizuoti ir visiškai substantyvizuoti. Pirmieji nusako procesą kaip visumą ar proceso dalį. Antrieji žymi proceso rezultatą arba individualius proceso aktus. Išnagrinėjus struktūrinius nominalizacijų požymius paaiškėjo, kad jos gali būti skirstomos į absoliučias, t. y. su nuline modifikacija, ir neabsoliučias, t. y. su materialia modifikacija. Analizė parodė, kad gramatinė metaforizacija yra pravarti kalbos ekonomijai ir padeda interpretuoti šalies politinę viziją. Be to, gramatinės metaforos išplečia informacijos apimtį sakinyje: kuo daugiau nominalizacijų, tuo daugiau galima pasakyti. GRAMMATICAL METAPHO RS AS IDEOLOGICAL MICRO-CO MPONENTS OF POLITICAL DISCO URSE Solveiga Sušinskienė Keywords: grammatical metaphor, nominalization, congruent, non-congruent, partially substantivized, fully substantivized. The important ideological micro- components of political discourse derive from its representation of the future and the rhetorical functions those representations serve in implying the discursive actions. The purpose of this study is to explore the semantic and structural features of the grammatical metaphors in the rhetorical genre of the inaugural addresses of the US presidents. An attempt was made to analyze the micro- structures of the said genre, namely verb-based nominalizations. The purpose of using a grammatical metaphor is to get the lexis and the grammar the way the speaker wants it in order to produce a certain effect. The analysis commences with Theodore Roosevelts address, followed by all subsequent presidents inaugurals finishing with George Bushs inaugural address. The analysis is based on a corpus of selected examples (2,035 grammatical metaphors in a corpus of 56,387 words) drawn from the inaugural addresses delivered by the presidents of US. Due to the time limits of the speeches, the inaugural texts are cohesive and concise. Thus grammatical metaphors demonstrate preconstructed, i.e. already existing notions. Nominalizations (i.e. a type of grammatical metaphorization) examined presented two categories: partially substantivized and fully substantivized. From the structural point of view, nominalizations used in the corpus were of two types: absolute (with zero modification) and non-absolute (with material modification). To sum up, grammatical metaphors are crucial, ideal for the discourse which places a premium on the transference of information in an economical and condensed way. SOLVEIGA SUŠINSKIENĖ VILTIES SAMPRATA LIETUVIŲ IR VOKIEČIŲ KAL BŲ PASAULĖVAIZDŽIUOSE: KONCEPTUALIŲ JŲ METAFORŲ ANALIZĖ Reda Toleikienė Pagrindiniai žodžiai: konceptualioji metafora, konceptas, ontologinės, vaizdinės- scheminės, konsteliacinės metaforos. Straipsnyje analizuojamos vilties konceptualizavimo ypatybės vokiečių ir lietuvių kalbų pasaulėvaizdžiuose. Tyrimo medžiagą sudaro abstrakčiųjų daiktavardžių viltis ir Hoffnung kolokacijos, kurios laikomos tiesiogiai, t. y. jusliškai, nepatiriamos vidinės žmogaus būsenos suvokimo kalbine raiška. Abstraktų kolokacijos išrinktos iš empirinių duomenų šaltinio vokiečių ir lietuvių kalbų elektroninių tekstynų publicistikos dalių. Publicistiniai tekstai pasirinkti todėl, kad juose galima rasti įprastinių kasdienės kalbos posakių, atspindinčių elementarias patirties sritis. Analizei pasitelktas konceptualiųjų metaforų metodas leido atskleisti naiviąją (nemokslinę) šios psichinės būsenos sampratą. Konceptualioji metafora suprantama kaip dviejų konceptualiųjų sričių (konceptų) sąveika. Sugretinus gautus tyrimo rezultatus konceptams VILTIS / HOFFNUNG ištakų srities lygmeniu paaiškėjo, kad abiejų gretinamų kalbų pasaulėvaizdžiuose viltis sudaiktinama, siejama su medžiagomis arba įasmeninama, rečiau siejama su talpykla. Konceptams VILTIS / HOFFNUNG priskiriamų požymių gretinamoji analizė išryškino pasaulėvaizdžių panašumus ir skirtumus. Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje vilčiai dažniau priskiriami nešamo, grąžinamo, saugomo daikto požymiai, o vokiečių kalboje labiau pabrėžiamas dovanojimas. Vilties įasmeninimui lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje būdingos vilties sąsajos su pasimistiniais vaizdiniais (karu, liga, laidotuvėmis), o vokiečių kalboje su veikliu asmeniu. THE CONCEPTION OF HOPE IN LITHUANIAN AN D GERMAN VIEWS OF THE WORLD: THE ANALYSIS OF CONCEPTUAL METAPHORS Reda Toleikienė Keywords: conceptual metaphor, concept, onthological, visual-schematic and constellational metaphors. The article analyses the peculiarities of conceptualization of hope in the German and Lithuanian view of the world. The research material involves collocations of abstract nouns viltis and Hoffnung considered to be the linguistic expression of perception of the inner mental state, which cannot be directly accessed by any senses. The abstract collocations were drawn from the empirical data source, i. e. from the feature part of German and Lithuanian corpora. Feature articles were chosen because they abound of everyday expressions reflecting basic domain of experience. The method of conceptual metaphor gave a possibility to reveal the naïve (unscientific) conception of this mental state. The conceptual metaphor is understood as an interaction of two conceptual domains (concepts). The analysis of the data showed that in both German and Lithuanian view of the world hope is materialized, is related with substances or personified, less often is related to a container. The contrastive analysis of the features of concepts VILTIS / HOFFNUNG according to the level of source domain showed the similarities and differences of the German and Lithuanian views of the world. In the Lithuanian view of the world, hope is attributed the features of a thing being carried, returned or cared of. In the German view of the world, hope is more often viewed as a gift. The personification of hope in the Lithuanian view of the world typically has correlation with pessimistic views (war, disease, funeral), in German it has correlation with an active person. REDA TOLEIKIENĖ STEREOTIPAS PAGRINDINIS LIUBLINO ETNOLINGVISTIKOS MOKYKLOS KONCEPTAS Sebastian Wasiuta Pagrindiniai žodžiai: kognityvinė etnolingvistika, kalbos pasaulėvaizdis, stereotipas, semantika, žodynai. Straipsnyje autorius aptaria stereotipo koncepto raidą lenkų Liublino mokyklos etnolingvistų darbuose, publikuotuose nuo 1980 metų. Analizuojami psichologiniai ir lingvistiniai, ypač semantiniai, stereotipų aspektai. Autorius pristato Liaudies stereotipų ir simbolių žodyną ir kognityvinę definiciją mentalinio stereotipo rekonstrukcijos įrankį, naudojamą šiame žodyne. Kadangi šis definicijos būdas naudojamas ir kitose knygose ir straipsniuose ir tokiu būdu stereotipo konceptas įvedamas į kitus diskursus, autorius taip pat aptaria profiliavimo sąvoką, palygindamas Ježio Bartminskio (Jerzy Bartmin��ski) ir Ronaldo Langakerio (Ronald Langacker) koncepcijas. Pabaigoje aptariami teksto operatoriai teisingas ir tipiškas, kurie didele dalimi lemia skirtumų atsiradimą konceptualizacijos procesuose, plg. skirtumą tarp stereotipų teisingas mokytojas ir tipiškas mokytojas. STEREOTYPE: A KEY CONCEPT OF LUBLIN ETHNOLINGUISTICS Sebastian Wasiuta Keywords: cognitive ethnolinguistics, linguistic picture of the world, stereotype, semantics, dictionaries. The author presents the development of the conception of stereotype in works written since 1980ies by ethnolinguistic researchers from Maria Curie- Skłodowska University in Lublin. He discusses the psychological and linguistic, especially semantic, notions of the stereotype. Besides, he presents Dictionary of Folk Stereotypes and Symbols and cognitive definition a notion for reconstruction mental stereotypes, which is used in this dictionary. Because of the fact that this type of definition is also used in other books and articles which show involving of stereotype in different discourses, the author describes also the notion of profiling, comparing Jerzy Bartmińskis and Ronald Langackers conceptions. Finally, he discusses the question of use prawdziwy genuine and typowy typical text operators, which contributes important disparities into conceptualization of the researched notion, cf. differences between stereotypes of genuine teacher and typical teacher, etc. SEBASTIAN WASIUTA MOTERŲ REKLAMOS DISKURSO METAFORINIAI MODELIAI Алла Диомидова, Елена Шиняева Pagrindiniai žodžiai: reklamos diskursas, kognityvinė analizė, konceptualioji metafora, nominatyvinis laukas. Straipsnyje nagrinėjami reklaminio diskurso tekstai, kurie buvo renkami kelerius metus iš populiaraus moterų žurnalo Cosmopolitan (versija rusų kalba). Siekta atlikti kognityvinę reklamos diskurso analizę ir išsiaiškinti, kokie metaforiniai modeliai dominuoja žurnalo reklamos diskurse. Metodinis tyrimo pagrindas Dž. Lakoffo konceptualiosios metaforos sąvoka ir E. Lassan kognityvinės politinio diskurso analizės modelis. Be konceptualiųjų metaforų, E. Lassan įveda binarinių opozicijų lygį. Reklamos diskurso tyrinėjimai yra svarbūs, nes reklama jau pripažįstama varikliu be prekybos (M. McLuhan), o tai reškia, kad ji ne tik padeda parduoti prekę, bet ir formuoja kolektyvinę sąmonę ir yra informacijos šaltinis apie ją. Straipsnyje analizuojama opozicija NAUJAS NENAUJAS ir metaforinis modelis LAIKAS TAI PRIEŠAS. Tyrimas parodė, kad senėjimas kaip procesas reklamos diskurse dramatizuojamas ir militarizuojamas. Metaforiniai modeliai (NAUJAS NENAUJAS ir ypač LAIKAS TAI PRIEŠAS) formuoja tam tikrą elgesio scenarijų: vienintelė teisinga reakcija į senėjimą yra kova, moteris privalo kovoti, kitaip ji nebus nugalėtoja. Tokiu būdu skaitytojai įteigiamas elgesio modelis: nuolatinė kova su natūraliais kūno procesais. THE NEW VICTORY OVER TIME : METAPHORICAL MODELS OF ADVERTISING DIS COURSE DESIGNED FOR WOMEN Алла Диомидова, Елена Шиняева Keywords: advertising discourse, cognitive analysis, conceptual metaphor, nominative field. The topic of this article is metaphorical models of advertising discourse designed for women. Texts of advertising discourse, which have been selected for several years from a popular magazine for women Cosmopolitan (Russian version), are analysed in the article. The purpose of our research is to carry out a cognitive analysis of advertising discourse and to find out which metaphorical models prevail in the advertising discourse of Cosmopolitan. Methodological basis for the research is J. Lakoffs definition of a conceptual metaphor and model of political discourse analysis, designed by E. Lassan. E. Lassan introduced the level of binary oppositions apart from conceptual metaphors. Investigations of advertising discourse are very important because advertising is already being treated as an engine without trade (M. McLuhan). This means that it does not only help to sell goods, but also forms collective consciousness and is the source of information regarding it. Opposition NEW NOT NEW and metaphorical model TIME IS ENEMY are analysed in this article. Our research has shown that ageing as a process is dramatized and militarized in the advertising discourse. Metaphorical models (NEW NOT NEW and, especially, TIME IS ENEMY) form some kind of behaviour scenario: the only right response to ageing is a battle, a woman must fight, otherwise she will not be the winner. This way behaviour model a permanent battle with natural body processes is introduced into the readers consciousness. АЛЛА ДИОМИДОВА, ЕЛЕНА ШИНЯЕВА ETNONIMŲ FUNKCIONAVIMAS LATGALIEČIŲ PAREMIJOSE Antra Kliavinska Pagrindiniai žodžiai: latgaliečiai, paremijos, etnonimai, neverbalinės raiškos priemonės. Sąvoka latgaliečių paremijos tai latgaliečių raštų kalboje arba latvių kalbos aukštaičių latgalietiškosiose patarmėse papasakotos ir užrašytos patarlės ir priežodžiai, kurios rodo latgaliečių (Latvijos rytų etninės grupės) tradicines žinias, vertybes, papročius ir menines tradicijas. Latgaliečių paremijos, kaip ir visas folkloras, yra bendro latvių folkloro dalis, tačiau esama ir savitumų. Vienas iš latgaliečių paremijų ypatumų yra ryškus religinis ir nacionalinis elementas, todėl dažnai vartojama etnoniminė leksika. Etnoniminės leksikos semantiką ir funkcijas folklore daugiausia lemia žanro bruožai. Paremijos laikomos liaudies gyvosios kalbos neatskiriama dalimi. Patarlės ir priežodžiai yra situatyvūs, juose slypi giliausi liaudies mąstymo, charakterio, vertybinės sistemos kodai. Patarlėse ir priežodžiuose etnoniminės leksikos semantika glaudžiai susijusi su konkrečiam etnosui būdinga neverbalinių raiškos priemonių (kinetinio ir prokseminio elgesio, paralingvistinių bruožų) semantika. Latgaliečių paremijose dažniausiai vartojami etnonimai žids / žeids žydas ir čiguons čigonas, rečiau krīvs rusas, pūls lenkas, leits lietuvis, čyuļs Kuržemės, Vidžemės, Žiemgalos latvis; menkinamosios reikšmės žodis ir kiti. Folklore apskritai etnoniminė leksika vartojama svetimojo apibūdinimui, o paremijose, dažnai vartojant lyginamąsias konstrukcijas, etnonimų funkcija yra atskleisti kitoniškus, svetimus, drauge ir neigiamus savųjų bruožus. FUNCTIONALITY OF ETHNONYMS IN LATGALIAN PAREMIES Antra Kliavinska Keywords: Latgalian, paremies, ethnonyms, nonverbal devices. Latgalian paremies are spoken and written proverbs and sayings in the Latgalian language or in the patois of the Latvian dialect of the Eastern part of Latvia, which reveal Latgalian (ethnic group of Eastern Latvia) traditional knowledge, values, customs and artistic traditions. One of the peculiarities of the Latgalian folklore is the explicit religious and national character, wherewithal a frequent usage of ethnonymic lexicon. To a great extent the semantics of ethnonyms is determined by the peculiarities of the genre of folklore. Proverbs and sayings are situational, encompassing the profound peoples codes of thinking, character and value system. Semantics of ethnonymic lexicon in proverbs and sayings is interlinked with the semantics of characteristic non-verbal means of expression of a particular ethnos (kinetic and proxemic behavior, paralinguistic features). The most frequently used ethnonyms in Latgalian paremies are: žids / žeids Jew, čiguons Gipsy, more rarely krīvs Russian, pūls Pole, leits Lithuanian, čyuļs a Latvian from other regions. If in general ethnonymic lexicon in folklore is normally used for describing the unfamiliar, paremies are frequently applied by using comparative constructions; the function of ethnonyms is to reveal the different, alien wherewithal the negative features among ones own. Thereby semantics of ethnonyms has a tendency to broaden from denotative to evaluative. АНТРА КЛЯВИНСКА PRIELINKSNIO SEMANTIKOS KULTŪRINIS ASPEKTAS (ANGLŲ KALBOS PRIELINKSNIS TO) Aleksej Černyšov Pagrindiniai žodžiai: kalbos pasaulėvaizdis, judėjimo modelis, semantinis požymis, aktyvumas, galinis taškas, objektų vienovė, atskaitos taškas. Kalbos vienetų reikšmių kultūrinė specifika paprastai pripažįstama savarankiškų kalbos dalių žodžiams, turintiems autonomišką leksinę reikšmę. Tačiau konceptualizacija tokių bazinių ontologinių kategorijų, kaip laikas, erdvė, judėjimas, taip pat pasižymi nuo kultūros priklausančiomis ypatybėmis. Straipsnyje analizuojamas anglų kalbos prielinksnis to, kuris, kaip rodo tyrimas, yra vienas produktyviausių judėjimo į galinį tašką situacijos reprezentacijos būdų. Prielinksnių semantikos gramatinio ir leksinio aspektų teorinis tyrinėjimas siejamas su kalboje reiškiamais subjekto ir objekto santykiais bei judėjimo suvokimu. Praktinę tyrimo dalį sudaro prielinksnio to semantikos analizė. Šalia laiko ir erdvės reikšmių skiriami variantiniai prielinksnio to semantiniai požymiai, formuojantys judėjimo modelį kaip anglų kalbos pasaulėvaizdžio fragmentą. Prielinksnio to semantikoje atspindėtas judėjimo modelis gali būti nusakytas kaip dviejų objektų susiejimas, arba dialektinis ryšys, atsirandantis dėl vieno jų priartėjimo prie kito, t. y. dėl susijungimo pradinio ir galinio judėjimo taško, kai pastarasis traktuojamas kaip šio veiksmo pradžios stimulas. ON THE QUESTION OF CULTURE SPECIFIC ASPECT OF SEMANTICS OF THE PREPOSITION (BASED ON THE MATERIALS OF THE ENGLISH PREPOSITION TO) Aleksej Chernyshov Keywords: language worldview, pattern of movement, semantic feature, activity, terminal point, unity of objects, system of reference. The notion of language units with specific cultural meanings is quite applicable to content words possessing independent lexical meaning. However, conceptualization of such basic categories as time, space, or direction is also specific in different languages. The article is devoted to the analysis of the English preposition to, which, as the study shows, is one of the most efficient means of representation of direction to the point of destination. A theoretical survey describes the essence of the grammatical and lexical aspects of semantics of the prepositions taking into account the relation between the subject and the object in the language and the linguistic representation of the given categories. It also concerns the peculiarities of perception of direction in a human mind. The theoretical survey is supported by practical examples showing wide functional use of the preposition to. Variant semantic characteristics revealed by the research, as well as spatial and temporal meanings of the prepositions have contributed to the definition of a pattern of direction as a fragment of the English view of the world. The pattern of direction represented in the semantics of the preposition to can be interpreted as a convergence of starting and terminal points, or a dialectical unity of the objects, the terminal being the active source of the action. АЛЕКСЕЙ ЧЕРНЫШЁВ |
 |
Adresas: |
Reklama
Sprendimas SAGE internetas